Alkoholizmas – tai lėtinė liga , kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas.

Yra nemažai alkoholizmo apibrėžimų. Vieni mano, kad alkoholizmas – kai alkoholis pažeidžia fizinę sveikatą, sutrikdo asmeninių bei socialinių funkcijų atlikimą arba kai alkoholis pasidaro būtinas normaliam aktyvumui palaikyti. Kiti alkoholizmą priskiria asmenybės sutrikimams, kuriems būdinga fizinė ir psichologinė priklausomybė.

Girtuokliaujantis individas praranda galimybę našiai dirbti, prarasdami individualumą, praranda potencialias protines jėgas kūrybiniam savęs plėtojimui. Galiausiai tokiam individui lieka vienintelis tikslas – kaip įsigyti alkoholio ir suvartoti jį.

Taip visuomenė praranda žmogų, kaip individualią, sveiką asmenybę. Savaime suprantama prarandama darbo jėga, protiniai sugebėjimai. Plintant alkoholizmui, kaip reiškiniui, visuomenė susiduria su kitomis problemomis, kurioms pašalinti reikalingi didžiuliai visuomenės ištekliai ( naujų struktūrų kūrimas, naujų lėšų investavimas ir pan).

Galima paminėti tik pačias svarbiausias, dėl padidinto alkoholio vartojimo, visuomenėje atsirandančias problemas: padidėjęs visuomenės mirtingumas, išaugęs savižudybių skaičius, pablogėjusi bendra sveikatingumo būklė, augantis nusikalstamumas, didėjantis skyrybų skaičius, vaikų našlaičių taip pat vaikų, gimusių su fizine ir protine negalia skaičius. Be abejo auga lėšų, reikalingų antialkoholinei veiklai plėtoti dydis.

Alkoholizmo atsiradimo prielaidos

Žmogaus socialinį ir psichologinį vystymą lemia šeimos, aplinkos, pažįstamų pavyzdys. Nuo pat vaikystes žmogus kuriasi savo gyvenimo modelį,didelė dalis tėvų gyvenimo būdo atsiliepia atžalai.Taigi,dauguma alkoholikų prisimena,jog jų šeimose,draugų tarpe dažnai girtaujama būdavo. Alkoholizmu suserga nebutinai asocialūs žmonės. Alkoholizmas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, kuris dažnai naudoja svaigiuosius gėrimus. Priklausomybė alkoholiui vystosi pamažu ir nepastebimai.

Alkoholizmo požymiai

Bene akivaizdžiausias alkoholizmo požymis – liguistas, nenumaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzzlus, piktas, agresyvus. Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos (“Baltoji karštligė”). Išgėrus šie abstinencijos reiškiniai praeina. Pradinėje alkoholizmo stadijoje, žmogus ieško pretekstų, kad išgerti arba įteigia sau, jog išgers nedaug tik kompanijai palaikyti. Ieškoma ir draugijos, kuri palaikytų kompaniją geriančiajam,kartais išgeriama kelis kartus per dieną, po nedaug. Vėlyvosiose stadijose alkoholikas geria vienas, be progų.

Alkoholizmo gydymas

Pirmas ir labai svarbus žingsnis alkoholikui, norinčiam išsigydyti, yra tvirtas savo bėdos pripažinimas ir tvirtas pasiryžimas daugiau nebegerti. Labai svarbi šeimos, giminių, kitų artimųjų pagalba ir palaikymas. Gydantis nuo alkoholizmo reikia prisiminti, kad negalima vartoti netgi alaus. .Nebloga priemonė alkoholikams yra įsirašyti į anoniminių alkoholikų centrą, kur panašaus likimo žmonės dalijasi savo patirtimi. Taipogi galima kreiptis į gydytoją narkologą.

Alkoholizmo prevencija

Nuo pat vaikystės reikia stengtis apsaugoti jaunuolius nuo neigiamos alkoholinių produktų įtakos. Didelę reikšmę turi šeimos pokalbiai, visuomeniniai pavyzdžiai. Mokyklose supažindinama su alkoholio žala, jo neigiamais aspektais. Reikia nepamiršti, kad paauglystėje pradėti naudoti alkoholiniai gėrimai sutrikdo normalų vaiko augimą, vystimąsi. Kuo anksčiau pradedama naudoti alkoholinius gėrimus, tuo didesnė žala padaroma organizmui, tuo tiesesnis kelias į alkoholizmą.

Nekenksmingas alkoholio vartojimas

Mokslininkai iki šių dienų nepriėjo prie vieningos išvados: ar geriau visiška abstinencija, ar saikingas alkoholio vartojimas. Tačiau moksliškai įrodyta nekenksminga alkoholio dienos norma. Vyrams - tai 2 vienetai, o moterims - 1 vienetas alkoholio per dieną. 1 vienetas tolygus 10 ml gryno etilo alkoholio. (apie 20 ml degtinės, 100 ml vyno ir pan.). Šio kiekio negalima sukaupti ir išgerti per vieną dieną!

Return