Vieną kartą pavartojus tikrai nieko neatsitiks.....

Taip galvoja dažnas eksperimentuotojas, tačiau, ko gero, nė vienas neturi nusibrėžęs aiškios ribos, po kurio laiko ar po keleto kartų jau galima sakyti, kad vartojama „ilgai“. Jei narkotikų vartojimą būtų galima kontroliuoti, galbūt „narkomanų“ apskritai nebūtų. Be to, narkotikų poveikis kiekvienam žmogui skirtingas – vienam nuo tam tikros dozės, pavartotos pirmą kartą, gali nieko neatsitikti, kitam ir pirmas kartas gali baigtis sutrikusiu kvėpavimu, širdies smūgiu ar koma.

Narkotikai – cheminės medžiagos, kurios stimuliuoja, slopina arba kitaip modifikuoja (pvz., veikia haliucinogeniškai) centrinės nervų sistemos veikimą. Šių medžiagų naudojimas gali sukelti narkomaniją.

Šiuo metu priimta narkotikais vadinti medžiagas, atitinkančias tris kriterijus:

  • Medicininį - medžiaga, vaistai turi specifinį (stimuliuojantį, raminantį, haliucinogeninį ir kt.) poveikį centrinei nervų sistemai, dėl to gali būti naudojami nemedicininiais tikslais.
  • Socialinį - nemedicininis medžiagos naudojimas yra plataus masto ir turi socialinę reikšmę.
  • Teisinį - medžiaga yra oficialiai pripažinta narkotine ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą.

Medžiagos, kurios veikia nervų sistemą ir keičia psichiką yra psichoaktyvios. Psichoaktyvios medžiagos, kurios veikia aukščiausias psichines funkcijas ir dažnai naudojamos medicinoje psichinėms ligoms gydyti, vadinamos psichotropinėmis.

Dažnai narkotikais vadinami tik įstatymu apriboto naudojimo narkotinės medžiagos. Tačiau konkrečios medžiagos uždraudimas ar legalizavimas mažai ką sako apie realią jos žalą organizmui ir yra prieštaringas dalykas. Tai, kad viena medžiaga uždrausta (kanapės) o kita – ne (alkoholis), yra kultūros dalykas.

Perkeltine prasme "narkotikais" vadinamas bet koks reiškinys, užsiėmimas, be kurio priklausomas nuo jo asmuo patiria fizinių ar psichologinių sunkumų (pvz., priklausymas nuo interneto, žaidimų, televizoriaus).

Lemiamą įtaką teisinei narkotiko sąvokai turi „1961 m. Bendroji Jungtinių Tautų konvencija“ ir jos papildymas atliktas 1971m. Visos konvenciją pasirašiusios valstybės, perkelia į savo įstatymus medžiagas esančias konvencijos sąrašuose su labai nežymiais pakeitimais, ir visos tame sąraše esančios medžiagos besąlygiškai vadinamos narkotikais, nes taip verčia tarptautinis susitarimas. Jei medžiaga, kuri medicininiu požiūriu yra narkotikas, yra atrasta po 1971 m., tos medžiagos kaip narkotiko įvardijimas teisiškai yra labai sunkus ir retai atliekamas. O jei narkotiko savybės yra plačiau ištiriamos ir paaiškėja, kad tai visgi nėra tokia pavojinga medžiaga, kaip manyta 1961 m., tai tokios medžiagos legalizavimas irgi labai kebli procedūra (pvz., kanapės).

Return