Dauguma rūkorių iki šiol atsimena, kur užtraukė pirmąjį dūmą: miške, rūsyje, vakarėlyje, o galbūt netgi mokyklos tualete... Greičiausia pirmoji cigaretė buvo surūkyta paslapčia, nes juk tokio amžiaus jaunuoliams rūkyti buvo draudžiama! Aišku, ta cigaretė visai nepatiko. Daugelį nuo jos paprasčiausiai pykino, nes prie rūkymo nepratęs organizmas reagavo taip, kaip ir turėjo reaguoti.

Gerai, jei ta pirmoji cigaretė buvo ir paskutinė. Tačiau daugelis pradėjusiųjų rūkyti taip ir nepajėgia atsisakyti cigaretės. Kodėl tampama priklausomu nuo nikotino, ar iš tiesų sunku atsikratyti sveikatai pavojingo įpročio?

Kodėl žmonės rūko?

Jaunam žmogui cigaretė – tarsi drąsos patikrinimas, noro kuo greičiau tapti suaugusiu įgyvendinimas. Juk nesinori visą gyvenimą būti vaiku...
Pirmąją tikrą cigaretę 10, 11 ar 12 metų paaugliai užsirūko su žaidimų ar klasės draugais. Tiesiog iš įdomumo ar troškimo būti panašiems į suaugusiuosius.
O rūkyti pradeda norėdami būti pripažinti savos "kompanijos". Pradinėje rūkymo fazėje prie cigaretės arba priprantama, arba ne. Nemažai pradedančiųjų meta, bet daugelis rūko toliau. Žmogaus polinkis rūkyti susiformuoja nuo 14 iki 16 metų amžiaus, nes rūkyti pasitaiko vis daugiau progų – cigaretę paslaugiai pasiūlo bendramoksliai. Taip ir priprantama (pripratimo fazė). Jei pasiūlyta cigarete mielai vaišinamasi kompanijoje ar flirtuojant, atsiranda dingstis jų vis nusipirkti. Jaunuoliui pradeda atrodyti, kad cigaretė padeda užmegzti pokalbį ar naują pažintį, tam tikrose situacijose laimėti laiko, atsikratyti netikrumo jausmo, atsipalaiduoti. Štai kodėl baikštūs, apimti streso ar savimi nepasitikintys jaunuoliai pripranta prie rūkymo. Ir pagaliau rūkoriai suvokia, kad cigaretės jiems reikia nuolat. Stabilizavimosi fazėje nikotino poveikis vis didėja. Iš pradžių rūkoriai kiekvienam nerūkančiajam aiškina, kad kada panorėję gali mesti rūkyti. Bet nemeta nei dabar, nei kitą dieną. Be to, cigaretės jau pradeda patikti, jaunuolis daugiau ar mažiau darosi nuo jų priklausomas.

Melsvo dūmo pavojai

Pasak Kauno klinikos "Šeimos sveikata" neurologo Cezario Boimo, rūkymas didina pačių baisiausių ligų – plaučių, gerklų vėžio, LOPL, įvairių širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, rūkoriai dažnai kenčia dėl arterijų patologijos, kuriai progresuojant tenka net amputuoti galūnes. Rūkančios moterys dažniau patiria nėštumo ir gimdymo komplikacijų, pagimdo apsigimusius kūdikius ir t.t. Gydytojas C. Boimas vardija bauginančius skaičius: "Pasaulyje kasmet miršta net 3 milijonai žmonių nuo rūkymo sukeltų ligų. Rūkymas net 10 kartų padidina plaučių vėžio riziką – iki 80 proc. visų sergančiųjų plaučių vėžiu yra rūkantys žmonės. Su rūkymu siejama apie 30 proc. mirčių nuo širdies ligų. Rūkant ilgiau negu 20 metų, net 30 proc. padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Rūkantieji 5 kartus dažniau miršta nuo kepenų cirozės komplikacijų nei niekada nerūkiusieji. Rūkymas net 70 proc. padidina riziką susirgti kasos vėžiu. Nuo opų, kurių dažnai atsiranda rūkantiesiems, miršta 25–50 proc. moterų. Lietuvoje kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta daugiau kaip 7000 gyventojų."

Rūkymas kenkia ir širdžiai, ir plaučiams.

Ant kiekvieno cigarečių pakelio parašyta, kad rūkymas labai kenkia sveikatai. Tai jau seniai įrodyta, tačiau tik nedaugelis rūkorių iš tikrųjų suvokia, kokį pavojų kelia melsvas cigaretės dūmelis. Užtraukus dūmą, nikotinas per 7 sekundes pasiekia centrinę nervų sistemą. Jis sužadina nervų impulsus, dėl kurių organizme prasideda širdžiai kenkiantys pokyčiai – susiaurėjus kraujagyslėms, padidėja kraujospūdis ir padažnėja pulsas. Pasak gydytojo C. Boimo, cigarečių dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau kaip 40 kancerogenų (t. y. vėžį sukeliančių medžiagų). Kancerogeninės medžiagos ilgą laiką kaupdamosi organizmo audiniuose ir kai kuriuose organuose sukelia vėžį bei kitas ligas. Rizikos laipsnis susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. Pasyvus rūkymas (buvimas prirūkytoje aplinkoje) apie 2 kartus padidina tikimybę susirgti plaučių vėžiu, palyginti su visai nerūkančiais žmonėmis. Nustatyta, kad nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20–30 metų. Dabar vis dažniau plaučių vėžiu serga ir moterys, nes jos pradėjo kur kas daugiau rūkyti.

Laikas mesti rūkyti!

Taigi kas daugiau nebenori rizikuoti savo sveikata, turi tik vieną išeitį – mesti rūkyti! Tačiau su paskutine cigarete pavojus sveikatai, ypač širdžiai, deja, neišnyks. Seniems rūkoriams prireiks net iki 15 metų, kad jų nualintas organizmas atsigautų. Ir ne visas dėl rūkymo atsiradusias ligas galima išgydyti. Todėl labai svarbu, kad buvę rūkoriai laikytųsi sveikos gyvensenos reikalavimų.

Straipsnis paimtas iš www.sveikatosabc.lt
Return